Likvidumas: nematoma jėga, kuri judina rinkas
Kai sistemoje daug pinigų, jie ieško, kur dėtis, ir kainos kyla. Kai pinigų mažėja, rinka tampa jautri net mažoms naujienoms. Paaiškiname, kaip tai veikia ir ką stebėti.
- Likvidumas – tai kiek laisvų pinigų yra finansų sistemoje.
- Jį labiausiai lemia centriniai bankai: palūkanos ir balanso dydis.
- Daugiau likvidumo dažniausiai palaiko rizikingą turtą, mažiau – jį spaudžia.
Kas vyksta?Pinigų kiekis sistemoje nuolat keičiasi
Likvidumu vadiname tai, kiek laisvų pinigų yra finansų sistemoje ir kaip lengvai juos galima paskolinti, investuoti ar išleisti. Tai nėra vienas skaičius ekrane. Tai bendra aplinka, kurioje veikia visos rinkos.
Kai pinigų daug ir jie pigūs, investuotojai drąsiau perka akcijas, kriptovaliutas ar nekilnojamąjį turtą. Kai pinigų mažėja, pirmiausia nukenčia rizikingiausias turtas.
Kodėl tai vyksta?Centriniai bankai atsuka ir užsuka čiaupą
Svarbiausi likvidumo šaltiniai yra du:
- Palūkanų normos. Žemos palūkanos daro skolinimąsi pigų, todėl į rinką patenka daugiau pinigų.
- Centrinio banko balansas. Kai bankas perka obligacijas (kiekybinis skatinimas, QE), jis įlieja pinigų į sistemą. Kai leidžia obligacijoms „nutekėti“ (QT), pinigų mažėja.
Pavyzdys: 2020–2021 m. JAV FED balansas išaugo maždaug nuo 4 iki beveik 9 trilijonų dolerių. Tuo pat metu akcijos ir kriptovaliutos pasiekė rekordus. 2022 m. kryptis apsisuko: palūkanos kilo sparčiausiai per kelis dešimtmečius, o rizikingas turtas smarkiai krito.
Rinka dažnai kyla ne todėl, kad naujienos geros, o todėl, kad sistemoje yra pinigų, kurie ieško, kur dėtis.
Ką tai gali reikšti?Kryptis svarbiau už lygį
Svarbiausia yra ne tai, kiek likvidumo yra dabar, o į kurią pusę jis juda. Kai likvidumas pradeda gerėti, rinkos dažnai kyla dar prieš pagerėjant ekonomikos duomenims. Kai jis blogėja, net geri įmonių rezultatai gali nepadėti kainoms.
Todėl, jei matote, kad rinka kyla „be priežasties“, verta pažiūrėti ne į naujienas, o į pinigų kiekį sistemoje.
Ką stebėti toliau?Keturi paprasti rodikliai
- FED ir ECB palūkanų sprendimus bei jų komunikaciją.
- Centrinių bankų balansų kryptį (QE ar QT).
- JAV dolerio stiprumą: stiprėjantis doleris dažniausiai reiškia griežtesnes finansines sąlygas pasaulyje.
- Kredito sąlygas: ar bankams ir įmonėms lengva skolintis.
Informacija skirta švietimui ir nėra investicinė rekomendacija. Investuojant galima prarasti dalį arba visą investuotą sumą.
